Mūsų saulė gimė su „piktuoju dvyniu“, vadinamu Nemeziu, kuris spyrė į Žemę asteroidą ir sunaikino dinozaurus.

Remiantis nauja ataskaita, mūsų saulė galėjo turėti „blogąjį dvynį“, kuris suvaidino pagrindinį vaidmenį dinozaurų išnykimui.

Kalifornijos ir Harvardo universitetų astronomai mano, kad tuo metu, kai mūsų saulė gimė prieš 4,5 milijardo metų, ji turėjo žvaigždę kompanionę.

Šis dvynys, pramintas Nemeziu, galėjo būti atsakingas už asteroido išspyrimą į Žemės orbitą, kuris sunaikino dinozaurus.

Po šio žiauraus poelgio jis greičiausiai pabėgo ir susimaišė su visomis kitomis žvaigždėmis mūsų Paukščių Tako galaktikos regione ir daugiau niekada nebus matomas.

Astronomai tvirtina, kad mūsų saulė nėra neįprasta turėti brolį ir seserį. Daugelis žvaigždžių turi palydovų, įskaitant mūsų artimiausią kaimyną Alpha Centauri, kuris yra trijulės sistemos dalis.

Išnykimas: manoma, kad meteorų smūgis taip supurtė Žemę, kad sukėlė ugnikalnio aktyvumo bangą (Vaizdas: Getty Images)

Tiesą sakant, naujasis tyrimas, pagrįstas milžiniško molekulinio debesies, užpildyto neseniai susiformavusiomis Persėjo žvaigždyne žvaigždėmis, radijo tyrimu, rodo, kad visos į saulę panašios žvaigždės gimsta su bent vienu palydovu.

„Mes sakome, taip, tikriausiai seniai egzistavo Nemezė“, – sakė bendraautorius Stevenas Stahleris, Kalifornijos universiteto Berklyje tyrinėtojas astronomas.

„Mes atlikome keletą statistinių modelių, kad išsiaiškintume, ar galime atsižvelgti į santykines jaunų pavienių žvaigždžių populiacijas ir visų Perseus molekulinio debesies atskyrimų dvejetaines dalis.

„Vienintelis modelis, galintis atkurti duomenis, buvo tas, kuriame visos žvaigždės iš pradžių formuojasi kaip plačios dvejetainės. Tada šios sistemos susitraukia arba suyra per milijoną metų.

„Dabar manome, kad dauguma žvaigždžių, kurios yra gana panašios į mūsų saulę, formuojasi kaip dvejetainiai. Manau, kad iki šiol turime stipriausius tokio teiginio įrodymus.

(Vaizdas: Sarah Sadavoy, CfA)

Tyrimo tikslais „platus“ reiškia, kad dvi žvaigždes skiria daugiau nei 500 astronominių vienetų arba AU, kur vienas astronominis vienetas yra vidutinis atstumas tarp saulės ir Žemės.

Platus dvejetainis mūsų saulės palydovas būtų buvęs 17 kartų toliau nuo saulės nei tolimiausia jos planeta šiandien Neptūnas.

Tai paaiškina, kodėl po asteroido, esančio mūsų planetoje, Nemezis nukeliavo į tolimą galaktikos sritį.

Tyrimas buvo priimtas publikuoti Karališkosios astronomijos draugijos mėnesiniai pranešimai .